@312-2

Klajonės

August 12th, 2008
pezėjo 312-2d

Praėjusios dvi savaitės buvo geros. Vilnius - Kaunas - Frankfurtas - Roma - Venecija - Trieste - Pula - Mali Lošinj - Rijeka - Trieste - Venecija - Frankfurtas - Kaunas - Vilnius. Visas šitas reikalas gavosi dėl Ryanair akcijos atrakcijos “skrydžiai už nedaug eurų”. O prasidėjo viskas sekmadienį. Nuo ryto laksčiau po visokias parduotuves, ieškodamas pripučiamo čiužinio ir šortų. Dar ta proga įkirtau tapkes, dėl ko labai džiaugiausi, bet paskui jau nebe taip labai džiaugiausi. Žodžiu, apie dešimtą jau buvau aplankęs kirpyklą, myniau į Europą, kur mergaitės neturėjo to, ką turėjo turėt, šūdas bet ką padarysi, tada dar į universalinę, žiūriu, kad neblogos tapkės, imu, varau namo, online check-in, tris kartus suvedinėt gimimo datas ir paso numerius, nu ir šūdas, tada mikliai į stotelę ir į Big’ą, įkertu šortus, maloniai nustebintas jų kainos, minu iki akropolio išsikeist litus į oirus. Maxima, aš galiu, kažkaip pigiau surandu ir paimu pripučiamus čiužinius. Vaistinėn, ibumetino ir pleistro. Staigiai namo, krautis kuprinės, liko pora valandų. Dvi savaitės - viena iki 10kg sverianti kuprinė. Hęnd lagidž. Keturios maikės, tiek pat kojinių ir triusikų, šortai, plonas megztinis, čiužinys, dantų šepetys ir pasta, pažasteklis, tapkės. Pasas kišenėj, raktai kišenėj, jau. Žvelk giliau.. »

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Puvėsiai ir anglys, kefyras danguj

July 17th, 2008
pezėjo 312-2d

Dar be visų tų anksčiau pavardintų bandų, klausiau vakar ir klausau šiandien Bora, o ypač “Vilnius dega” gabalą, kur nju staile gyvai varė. Labai gerai jis nuteikia. Rink vienas vienas du. Nežinau dabar, kuris labiau velka, ar Clashų, ar Boros.

Prisiminiau dar, kad vakar per pietus ėdžiau koldūnus. Jie buvo siaubingai blogi, nupurto pagalvojus apie tą skonį, vaizdą, kvapą, viską blet. Toks vaizdas, kad kaina buvo 2LT už pusantro kilo tešlos ir balandžio šonkaulių mišinio. Fuj blet kaip šlykštu. Toks va neišsamus ir bevertis įrašas, kuris ką tik suėdė maždaug pusę minutės tavo laiko, ha.

O diena kažkaip gerėja. Rytas dar buvo toks biškį papistas, ir biškį jautėsi vakar vakaras, bet viskas tik į gera. Net saulė beveik išlindo iš už kefyrinių debesų.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | 1 pasisakė »

Gyvenimas yra.

July 17th, 2008
pezėjo 312-2d

Visoks. Kartais ima viskas ir užpisa. Vakar buvo biškį vėl užpisę, bet biškį ir ne. Visą dieną klausiau hardkoro. Seniai jau taip nebuvo, susirankiojau visokius Amanda Woodward, Analena, Children of Fall, Endstand, Kafka ir co, sukišau į pleilistą ir leidau. Leidžiu ir dabar, kažkaip pramušė ant šitos muzikos. Kartais padeda įjungt tokį “pochui mode”, o kartais dar labiau sunervina.

Vakar apsižiūrėjau, kad bus renginys. Išlindau iš namų, nusipirkau cigarečių ir vieną alaus, nuėjau pėškom iki Musės. Kažką šnektelėjom su kolega iš darbo, gurkštelėjom alaus. Nerūkiau. Šiandien penkios dienos jau suėjo, kaip neėmiau į nasrus šėtono lazdelių. Visai šauni proga, kurią gal visai reiktų aprūkyt. Vakar nusprendžiau, kad gal jau atsibodo nerūkyt. Nėr lomkių, neva “duokit blet cigaretę o tai papjausiu”, bet šiaip, kažkaip, galvoju, kokio bybio nerūkyt. Viskas kažkaip paprasta, nori rūkai, nori ne. Bet norėjau bent kažkokį apvalesnį skaičių pabūt be to, o ir šiaip neturėjau-nelabai ir reikėjo. Na, nesvarbu. Žodžiu, sulindom tada į vidų. Pirma grupė neitin patiko, na taip, nei labai gerai, nei labai blogai, bet nekabino. Tada dar alaus. D.S. kabino. Visai zėbai buvo, rūškaną dieną pataisė tikrai. Atvaro kolega, kažką šnekam, jis rodo savo stebuklų knygą, kurios popierius naudojamas pagal, hm, visokią paskirtį. Einam sužaist stalo futbolą. Du prieš vieną. Audrelis net neskaičiuoja bankių, tipo, labai jau kietas yra. Nu šiaip tikrai kietokas, bet ką jau čia. Dviese šiaip taip sumušam jam dešimt bankių ir šliaužiam lauk. Pokalbiai apie daržovių šašlyko beprasmybę, stovyklą, baidares. Smagu. Musė užsidaro, chebra dar eina į mergas, aš namo. Ryt (šiandien) į darbą.

Noriu atostogų. Dar noriu valgyt.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Dienos.

July 9th, 2008
pezėjo 312-2d

Vėl ir vėl užeina kažkokios nutrūkstančios mintys arba apatija arba nežinau kas. Prisimeni kokią nors parkę, arba net nevisai parkę, ir ji pradeda kirbėt. Prisimeni kokią frazę, ir ji aidu važinėja skersai smegeninę. Bandai išmest iš galvos, bet nesigauna. Ir užpisa viskas. Nors atrodo, kad reikalai kaip ir tvarkoj, ir nėra nieko pernelyg blogo, bet kažkas vistiek užpisa. Kartoji sau, kad viskas bus gerai, reik žiūrėt tik pirmyn, nėra čia ko išsigalvot visokio briedo, bet blet vistiek prasiskverbia tamsos grūdas ir nuodija akis, protą, viską. Ir tada prasideda tas užpisimas: kad yra daug darbo, kad neturi supisto šviestuvo, kad reik nueit į banką, tada dar į kitą banką, susitvarkyt dar visokių reikalų, kad nežinai, ką daryt su sienom, kad visa tai užima dachuja laiko, kad vėl kažko nespėjai, kad niekingose Vilniaus parduotuvėse neįmanoma surast batų, kad ateina nuovargis nuo mirgančių šviesų, akcijų minusšimtaspenkiasdešimtprocentųnuolaidaeikitjūsnachui, o tada pasidarai dirglus, ir mažiausias pyptelėjimas išvirsta į uraganą, galiausiai imi pykt pats ant savęs už tai, kad pyksti. Ir dar, mano Adidas Moskva jau visiškai kiauri ir per lietų koja būna baseine.

Vakar pabandžiau atsiribot nuo viso šito smegenų vėjo. Norėjau nueit į vienuolikadvidešim, bet nesigavo. Grįžau po parduotuvinio seanso ir pradėjau tvarkytis. Iššlaviau ir išploviau viso būsto grindis, vonią, suploviau indus. Taip užmušiau porą valandų. Galiausiai pasiėmiau paką sulčių, įsijungiau filmą “1984″, pažiūrėjau beveik visą, ėmiau lūžinėt, išjungiau kompą, šviesą ir smigau. Prieš užmigdamas, pasakiau sau, kad šiandien diena bus gera. Tikrai. Atsibudęs tą patį pakartojau: šiandien diena turi būti ir bus gera. Daug protingų dėdžių ir tetų sako, kad po niūrios dienos, kita ateina smagi, šviesi ir visaip kaip nuostabi. Ir žinokit, tie dėdės, na jie gal ne tokie jau ir protingi. Kol kas to dienos pagerėjimo nesijaučia. Bet tikiu, kad bent vakaras bus puikus. Turi būti. Juk visada yra ko laukti. Ar ne, Didysis Brolau?

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Socialinė poezija.

June 13th, 2008
pezėjo 312-2d

Kada nors, kai užaugsiu, parašysiu dainą ar eilėraštį, ir pavadinsiu jį “100% pure foje”. Šito meno kūrinio tekstu PRIVERSIU susimąstyti visus apie jų gyvenimo beprasmybę. GILIOMIS eilėmis atversiu jų sielas netikėtam nušvitimui, ir jie pajus tylos palaimą ir patirs euforiją, glamonėdami rasą žolėje ar eglę miške. Čia va yra ištrauka iš būsimo teksto: “nes akys lauže žiūri į dangų tyliai, kai migloje paskendę debesys vaiko žvaigždes, it prabėgusios vaikystės svajones, kuriose mediniai žaislai randa smaragdo miestą”. Šiam, po mano mirties ar prieš ją neabejotinai pripažintam genialiam kūriniui mane įkvėpė internetinis socialinis (kokio šūdo jis vadinasi socialinis? Gal kad socialdemokratai ten būna? Aš tikiuu tavim, vilnietii) tinklas, pavadinimu frype. Kartas nuo karto užmetu akį, kas gi PRETENDUOJA prisijungti prie šios dangiškosios buveinės. Ten žmogystos deda savo nuotrauką visu arba nevisu ūgiu ir kažką parašo apie save. Šiandien užkliuvo akys už tokio teksto: “Miglose paskendusioje pievoje tyliai vaikštinėjo tyla….”. Nu. Migla turbūt buvo po gero džointo, jeigu jau tyla ėmė vaikščiot, o šiaip tai - meninės šizofrenijos apraiškos, kurias galima apibendrint vienu žodžiu: GILU.

O gilios būna ir išvietės.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | 1 pasisakė »

Skipe kekšės ir kebabai

May 22nd, 2008
pezėjo 312-2d

Jau kažkada rašiau, koks šūdas yra skipe, dar kitaip vadinamas skaipu. Šiandien norėčiau pasikartoti ir dar kartą pabrėžti, kad tai yra jeigu ne blogio šaknis, tai bent jau kamienas. Negana to, kad kaip anksčiau, taip ir dabar žostkai vėluoja su siunčiamomis (nenusiunčiamomis) žinutėmis, tai dar ir draugų, blet, suranda. Va kokia ištaiginga viešnia pasirodė šiandien:

Ačiū tau, didysis skipe, kad suradai man intymių papais mojuojančių ir susipažinti trokštančių vokiečių, kaip tik to ir ieškojau. Šūdas.

Šios savaitės pradžioje gavau tokią gyvenimišką ir vertingą pamoką, kurios dažnai būna šlovinamos vaidybibiniuose filmuose iš didžiojo amerikinio holidvudo. Kažkaip su korešu sugalvojom, kad jau šimtą metų neėdėm kebabo, ir nusprendėm užsukt į netoliese buvusią įstaigą. Algirdo ar kokioj ten gatvėj, priešais mindo maksimą, ant kampo įsikūrusi iš pažiūros visai padoriai atrodanti vieta, viduj visokie kebabų žemėlapiai, veikia turkiškai amsinti televizija ir tarpsta keletas šeimininko tėvynainių. Kiek pasidairę, nusprendėm griebt vieną iš nedaugelio siūlomų kebabų rūšių, buvo su svogūnais ir pomidorais ar kažkaip panašiai. Neilgai trukus, gavom į foliją suvyniotą maistą ir patraukėm savais keliais. Kaip paaiškėjo po keleto minučių, šioje irštvoje parduodami šlyktūs, mažne nevalgomi kebabai guminiam lavaše. Ant lauko durų galima ramiai keist užrašą iš “LAVAŠ KEBAB” į “BYBIŲ KEBAB”. Ėsdamas tą turko nagų kūrinį, jaučiausi kaip grauždamas svogūno galvą. Turbūt pristigo mėsos iš indelio, tai įdėjo “kiek daugiau” žaliųjų daržovių. Dar palinkėjo skanaus ir gero vakaro tas kebabininkas. Išgraužk, šeimininke, su savo kebabų televizija.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | 1 pasisakė »

Ypač svarbių klientų vadybininkai.

May 14th, 2008
pezėjo 312-2d

Suka pautobusas numeris vienuolika šiandien vėl teikėsi apvilti jo laukiančius žmones (vėlavo kažkiek minučių). Kol tūnojau stotelėj, pastebėjau ant kelio besišlaistančią mėlyną papūgą. Taiptaip, tikrą gyvą plunksnuotą paukštį. Dar vakar juokiaus iš ~~egzode~~ mažojoj buduluvoj (Airijoj) gyvenančio korešo, kai parašė, kad drambliai ganosi palei kelią, ir va prašom, papūga.Vėliau, jau riedėdamas galiausiai atvažiavusiam aute, užmačiau tokią moteriškę. Jos rankose buvo laikraščio skiautė, kurioje puikavosi riebiomis raidėmis patepliotas užrašas “IEŠKOMAS YPAČ SVARBIŲ KLIENTŲ VADYBININKAS (-Ė)”. Tai prajuokino biškį šitas reikalas. Ypač svarbių klientų, mat. Praėjus porai minučių, pagalvojau, kad rytas sugedo, mat subačiofkėj į autobusą įsimetė kontrolė. Vis dėlto buvau maloniai nustebintas šiaip jau susisukusių ir piktų bobų priešingybės: “labas rytas, KELEIVIAI, bilietus PRAŠOM“, sučiulbėjo visos įšokusios kiškių medžiotojos. Deja, šįkart grobio rasti nepavyko, tad medžioklės išlingavo iš pautobuso tuščiomis.

Vakar sėdėjom kaboke prie alaus, ir staiga kažkaip susierzinimas apėmė. Kartais užeina tokia būsena, kai iš piktumo pradeda juokas imt. Nu taip UŽPISA, bet ir juokinga. Žodžiu, sėdėjo ten tokia boba, kąašžinau kiek ten metų jai, bet ji ŽINOJO VISKĄ. Ta prasme, VISKĄ. Šnekėjo nuolat, temos keitėsi nuo kažkokių blet šampūnų prie bide krašto iki kukurūzniko į Turkiją, kaip jai užgulė arba neužgulė ausų, tada koks maistas yra gerai, nu žodžiu absoliučiai betkas. Prie to stalo ji vienintelė pastoviai leido garsus, neužčiaupdama burnos nei sekundei. Ji netgi sugebėjo save pertraukt, ble, negalvojau, kad įmanoma taip. Maždaug, pasakoja kaip skrido lėktuvu, “ir jis toks mažas buvo, NE TAI JO, TAIP IR TURI BŪTI”. Monodialogas. Gal dar turėčiau parašyt kažkokią išvadą, pabaigą ir apibendrinimą viso šito, bet to nebus. A, o alus buvo gerai (kada jis buvo blogai?).
Tai vat. Tokios dienos eina.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Fotkjytezzzz :DDDDD!*1~“~~~~`****

May 13th, 2008
pezėjo 312-2s

Idant manding nepabūti per daug originaliam, paseksiu kolegos pėdomis ir papostinsiu nuotraukų iš margojojo pacaulico. Ir daugiau nieko, nei kiek, anei trupučio (ir kiti nieko nereiškiantys žodžiai, arba tiksliau reiškiantys nieką žodžiai).

Darba ctalac:

Darbo ctalac

Svarbiausia į darbą ateiti kaip į šventę:
photo(2).jpg

Zimbabweje gyvena tik milijonieriai (80 lemonu už laikraštį):
photo(3).jpg

Čia jei netyčia užsimirštumėt mieli vaikučiai:

Žinoma niekada nereiktu pamiršti pirma pažiurėti po mašina, maža ka, gal pingvinas koks tupi ar siaip koks pavianas:

IMG_7974 [Desktop Resolution].JPG

Eismo dalyviai:

IMG_8684 [Desktop Resolution].JPG

Tiek būtų vaizdažinių (dabar madinga naujadarus kurti, tad stengiuosi neatsilikti, kad jus kur šikančius sutrauktu ir paskestumet savo srutose nedakišti lituanistai su visais jusu sausainiukais, programišiais, įskiepiais ir kitais eskalopais) is žiemojančios afrikos.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Kas laimės milijoną radži albumų?

May 12th, 2008
pezėjo 312-2d

Šiandien išaušo džiugi diena. Nepraėjo nei pusė metų nuo akį viliojančių banerių viršuj atsiradimo, kai paspaudimų skaičius pasiekė triženklį skaičių - ŠIMTĄ! Ta proga norėčiau palinkėti aktyvumo, pirštų miklumo ir kitų savybių, reikalingų šitų reklaminių langų į šviesų rytojų, intymias pažintis ir visokeriopą pagalbą paspaudimui. Valio!

P.S. Jeigu dar netyčia čia užklys šiandien reklamą paspaudęs gyvūnas, tai tegu parašo komentarą prie va šito įrašo - 312-2 kolektyvas įteiks specialų slaptą prizą. Ačiū už dėmesį, su nekantrumu lauksim milijoninio paspaudimo puikiajame visos-savaitės-loto. Solidus prizas gali atitekti ir tau - padirbtų teisių ir olialiamergaičių ieškotojui, o galbūt - nemokamai radži albumą norinčiam parsisiųsti padarui.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

Destrukcija.

April 19th, 2008
pezėjo 312-2d

Šiandien pasitaikė kažkokia smurtinga diena. Ryte važiavau trūlu, tai jis sugebėjo prie Minsko pardės įvažiuot į kažkokios bobos vairuojamą mašiną, įkirto į šoną taip gana smarkiai. Boba berods lindo iš šoninio kelio, kažkaip bandė į trūlo juostą užsukt, pavažiuot, ai.. Nesąmonė. Einu po šio įvykio į greta esančią stotelę - kažkokia kominė senė kriokia, keikiasi, spjaudosi.. Užtinus visa, tarpsta ant suoliuko dengtoj stotelėj ir bliauna visiem iš eilės. Draugų ieško. Tada vos neišsiterlioju kepurės troleibuse, vėl blet tepaluotos durys visos. Praeina kažkiek valandų. Sėdžiu darbe, ir staiga ima kažkas kaukt. Čaižiai, nervinančiai. Galvoju, gal UPSas kažkuris, einu pasidairyt su piktais kėslais nujungt jį velniop, pasirodo, garsai iš serverinės. Žodžiu, gal valandą ten cypė, neapsikenčiau ir išėjau namo. Per telefoną įneršiau į šūdsaitį vilniustransport.lt, pažiūriu, kad liko tik 7min iki pautobuso numeris vienuolika, skubu į stotelę.. tik tam, kad pamatyčiau kitokį laiką, parašytą ant stulpo. Eilinį kartą pavedė mane tas neraliuotas šūdinas portalas. Kartą berods rašiau jau laišką, kai buvo visiškai protu nesuvokiami absurdai su 17 troleibuso grafikais (kuom dar kartą įsitikinau vakar vakare, “paklaida” tarp internetinio ir stotelės varianto ~5min, ko pasekoje prapisau autobusą). Nu užpisa, negi negali susitvarkyt viešieji išgamos “susišikimo paslaugos” tų tvarkaraščių?.. Laukdamas troleibuso dar pastebiu kitoj gatvės pusėj einančius du dalyvius. Vienas - su gerokai kruvina galva, visas šonas aptekęs. Važiuojant autobusu sulaukiu skambučio, ir ačiū Dievui, kad nesigirdėjo to, kas turėjo girdėtis (ošianti jūra), nes būtų visai prastai ir visaip kaip negera.

Ir ką daryt? Gyvent tai reikia.

Keverzota kategorijoje Ivykiai | Nebūta pasisakymų »

@312-2

Klajonės

Puvėsiai ir anglys, kefyras danguj

Gyvenimas yra.

Dienos.

Socialinė poezija.

Skipe kekšės ir kebabai

Ypač svarbių klientų vadybininkai.

Fotkjytezzzz :DDDDD!*1~“~~~~`****

Kas laimės milijoną radži albumų?

Destrukcija.

Puslapiai

Archyvai

Kategorijos

Kita