@312-2

Vakar grįžom iš kasmetinioantrusmetusišeilėsvykstančio pozityvių žmonių susirinkimo, šįkart pavadintu “Fire”. Į festivalį išsiruošėme penktadienio popietę, tiesa, kol suvažinėjom maisto, alkoholio, turistinių kilimėlių ir pan, buvo jau 5 valandos. Kaip žinodamas paskutinę minutę nusiperku botus - turbopasirinkimas #1. Susitinkam lazdynuose ir trimis ekipažais patraukiam į ugnies medžioklę. Važiuojant vaizdas pro langą nedžiugina - nuolatinis tai stiprus, tai silpnas lietus ir piktai pilkas dangus. Kilometras po kilometro, vaizdas negerėja. Privažiuojam Semeliškes, nusukam prie sankryžos, ir čia lietus aprimsta. Privažiavus jau matosi eilė mašinų prie kelio - parkinge vietos nebėra. Na ką gi, išsikraunam daiktus, pasiimam būtiniausią mantą (viskas minus alkoholis), einam prie bilietų punkto, gaunam apyrankes, o tada prasideda geriausios vietos paieškos. Atvažiavome sąlyginai vėlokai, todėl ir palapinių miestelis buvo gerokai prasiplėtęs. Ten, kur pernai buvo pavieniai maximos grybukai, dabar jau tiršta palapinių. Apsukam ratą ir suprantam, kad šūdas čia gaunasi. Statytis prie geltonojo baro, iš dviejų pusių aidint skirtingai muzikai - nekažką. Dar kiek pasidairom, ir netikėtai užmatom visiškai tuščią kalvą su vaizdu į šiltnamį. Užlipam pačekint - vieta liuks, muzika nekanda, tad kviečiam draugus, statom namus ir atsikemšam po pirmą. Neapsakomai džiaugiuosi šiandienos pirkiniu (botais) šlitinėdamas po drėgną žolę ir įmirkusią žemę. Ilgai netempę, peržiūrim festivalio maitintojus, apsistojam ties drambliais. Vegetariškas kebabas - labai vertas dėmesio dalykas. Pasistiprinę griebiam po kelis patronus, šilčiau apsirengiam ir einam ieškot muzikos. Vienoj scenoj varo Direktorius, bet mc kažkaip nepriot. Pastovėjęs einu toliau. Kablio chebra užsiima našyfkių gamyba ir parduoda dr.green žaliam fone už litą, čiuvakas sako ateisiąs rytoj, bet berods visgi nuperka iškart. Kitoj scenoj kala kažkoks junglistas. Kala biškį per agresyviai, einu dar ko nors pačekint, ir čia pat pusvalandžiui stabteliu prie ugnies scenos. Pasirodo, žaidimai su ugnimi gali būti visai smagūs ir gerai žiūrėtis. Po kiek laiko grįžtu prie mažosios scenos, ten kala dar žostkiau negu pagrindinėj, tada atgal, kurį laiką paklausau ir visai užkabina, pabūnu dar šiek tiek. Korešas sako: žinai tokį šou “American Idol”? Palinksiu, jis tęsia: “Įsivaizduok, komisijoj sėdi Bethovenas, Mocartas ir Johanas Sebastianas Bachas. Ir įeina šitas čiūvas (rodo į besiardantį DJ prie pulto), kaip manai, kas būtų?”. Sekundę palaukęs, iškelia sukryžiuotus pirštus X formos. TRYS IKS. “Ir užgroja laidotuvių maršą”. Tuo tarpu didžėjus suka visai neprastą setą, o mes linguojam į taktą. Tada pasidaro šaltoka, damušu alų, saldžių sapnų. Rytas pasirodo visai nieko - saulė kaitina palapinę. Susiverčiu Neptūno skysčių balansui pagerinti, pusryčiam - tradiciškai batonas su paštetu ir pomidorais, išsitraukiu kortas. Po pirmų kelių partijų visi džiaugsmingai atsikemšam “po pirmą” ir šventė tęsiasi. Kas miega, kas vaikšto, o kas, pavyzdžiui, mes, lošiam durnių ir siurbiam alų malonioje saulėkaitoje. Kokius penkis kartus atidedame ėjimą prie ežero, nes “dar vieną partiją”, “dabar biškį apsiniaukę”, “reikia damušt alų”. Kas neišvengiama, tas ir nutinka, t.y. prie ežero nueinam ir netgi išsimaudom. Vanduo gan šaltas, bet gerai atgaivina, grįžtam prie palapinių, persirengiam ir vėl keliaujam pas dramblius šilto maisto. Neilgai trukus prisijungia ką tik atvažiavę draugai, tai prasideda pokalbiai su jais, tada dar kažkiek senų pažįstamų veidų, dar gurkšnis alaus, smagios muzikos. Laiku pristabdęs su alum labai apsidžiaugiu ryte, neskaudančia ir nesiūbuojančia galva kraudamas daiktus ir rinkdamas palapinę. 10 ryto išvažiavom iš vietos. Fire. Nebuvo uodų. Gerai.

Gyvenime pasitaiko visko. Kartais įvyksta tokių kurioziškų situacijų, kad pasielgi negalvodamas, kažką lepteli ar padarai, o po to gailiesi arba juokiesi. Aš gi norėčiau išsiplėsti apie vieną personą, kuri turi neįtikėtinų gabumų nuolat susipisti su savo pasisakymais. Jei pamatau straipsnio pavadinime jos pavardę, nuotaika pakyla, skrandį ima kutenti jaudulys - na, kas gi šį kartą, kaip mane nudžiuginsi, žodžio meistre, fail’ų valdove, aptakių beprasmiškų kalbų prezidente? Gaila, kad nekolekcionavau šios personos citatų anksčiau, jos neretai yra net geresnės už sporto komentatorių pagrybavimus a la “kai x rinktinės puolimo dalgiai atsimušė į y žaidėjų gynybos akmenis”. Bet užteks čia pilstyti iš tuščio į kiaurą, tadadada tada, štai tos citatos:

Dešiniojo radikalizmo grėsmės Lietuvoje nėra, nes visas nišas centro dešinės ideologinėje skalėje yra užėmusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Kyla natūralus klausimas, kodėl iš Lietuvos žmonės bėga? Tai ne vien tik ekonominės situacijos problema, bet, matyt, trūksta ir socialinio teisingumo, galbūt Lietuvoje susiformavo negatyvūs psichologinis klimatas. Ir čia tiek prezidentė, tiek aš matome didelę žiniasklaidos įtaką – na, nėra Lietuva tokia baisi, juoda duobė, iš kurio negalima išlipti. Ir, atrodo, taip nupieštas gyvenimas, kad baisiau Europoje niekur nėra

Aiškinantis didelės emigracijos priežastis praverstų psichologų ir kitų mokslininkų analizė, nes vien ekonominiais rodikliais šio reiškinio paaiškinti negalima

Turbūt turėtų didesnę prasmę, nes mes gal jau gyvename per daug liberalioje atmosferoje. (…) Lietuva yra krikščioniškas kraštas, jei tu - ypatingai tikintis žmogus, na, gyvenimas ne santuokoje yra lyg ir nuodėmė. Galų gale ir moraline, auklėjamąja prasme, tradicijų puoselėjimo prasme

Tiek tad būtų apie žodžius ir citatas, kurių autorė yra ponia Irėna.

Dar šiandien norėčiau apšviesti jus, mielieji skaitytojai, apie šių dienų rusų k. gramatiką:

Следует улавливать тонкую грань в использовании вариантов «нахуй» и «на хуй». Существует наречие «нахуй». Оно имеет смысл «зачем». Или просто в качестве связки слов в предложении.

Надень шапку, нахуй, а то простудишься
В отличие от наречия, «на хуй» надо понимать буквально. В любом случае, существует проверочное слово «в жопу». Если сомневаетесь, как грамотно написать деловое письмо, замените «на хуй» на «в жопу». Если смысл не изменился, то надо писать раздельно. А если «нахуй» можно безболезненно удалить из текста, то пишется слитно.

Galiausiai šį penktadienį vainikuoja puiki žinia - atsigavo toks įdomus, galimai shitcore įkvėptas projektėlis - vėl veikia hiperaktyvaus teksto perdavimo protokolu pasiekiamas DANONESMILE.LT, kuriame galima rasti štai va tokių nuotraukų. Registruokitės ir dalyvaukite?!

Angliškai skambėtų geriau, “the sounds of spring”, tokia pretenzinga frazė, tinkanti prie “kino pavasario”. Šio pavasario (kas reiškia kovo mėnesio) mano klausomiausi albumai būtų sekantys:

Long Beach Dub Allstars - Right Back
Long Beach Dub Allstars - Wonders of The World
EASY STAR ALL-STARS - Radiodread
Jack & The Bearded Fishermen - Places To Hide

Dar kartais į playlistą įšokdavo Dr.Green - The Sounds Of B/W Radio ir Suicide Bid - The Rot Stops Here.

Pavasaris šiaip prasidėjo atostogomis Slovėkijoje, kurios buvo labai geros, tik gal kiek pavėluotos, turint omenyje, kad kelionės tikslas buvo slidinėjimas Jasnoje. Ant kalno dirbtinio sniego buvo, ir jis visiškai pažliugo tik paskutinę dieną, o ir šiaip pailsėti yra naudinga. Pailsėti, išgerti, ryte keltis ir varyt ant kalno. Jokių pagirių. Kitais metais teks kartot.

Pasibaigė savivaldybių rinkimai. Kaunas sveikino Vilnių, nes išsirinko lenkus. O lenkams vadovaus aferistas, kurį apskritai reiktų pakabinti ant šakos. Tomaševskis turbūt jau užsakė gatvių lenteles su lenkiškais užrašais, o zuokula piešia būsimo gugenheimo planą ir skaičiuoja atkatus. Bet visgi didžiausias “joke’s on you” įvyko šiandien. Tik spėjo Kaune po kelis mandatus gavusios partijos susijungti, kad tik konservatoriai prie valdžios neprieitų, paskelbė mero kandidatūrą (V. Matijošaitis), kai atsirado ši žinia: Už žuvyse aptiktas lervas „Vičiūnams ir partneriams“ skirta bauda . Juokingiausia, kad tas pats būsimasis meras Matijošaitis yra Vičiūnų steigėjas ir valdybos pirmininkas. Juokėsi Kaunas, žuvytę kramsnodamas, o gavosi, kad didžiausia kirmėlė raitysis jų savivaldybėje.

Šiaip nelabai suprantu, kokiu pagrindu šiandien (vasario 14) paskelbta meilės diena. Džiugi šventė. Ar tikrai? Šiaip jau šios dienos istorija yra gana iškalbinga. Šv. Valentino diena pavadinta vasario 14d nukankinto romėno vardu (iš viso, panašu, jų buvo 14, bet kas tiksliai buvo tasai Valentinas ir ką jis turėjo bendro su įsimylėjėliais iki šiol neaišku), taigi šventės ištakos - mirtis. Laikas nelaukia: 1076m eksomunikuotas Anglijos karalius Henris IV, 1349m sudeginti 2000 žydų, 1556m Tomas Kranmeris apkaltintas erezija, 1779m J. Cook’as nužudytas Havajuose, 1900m prasideda antrasis Būrų karas, 1919m - lenkų-sovietų karas, 1929m Al Capone nužudo 7 žmones, 1945m iki pamatų subombarduojamas Drezdenas, o tuo pačiu ir Praha, 1981m Dublino klube žūva 48 žmonės, 1983m žlunga kažkuris JAV bankas, 1989, Irano lyderis paragina musulmonus pagauti ir nužudyti rašytoją Salman Rushdie, 1990m Indijoje aviakatastrofa - 92 žuvę, 1998m naftą gabenantis traukinys susiduria su kitu traukiniu, išsipila ir naftos produktų, tada kažkoks lochelis numeta degančią cigaretę ir įvyksta sprogimas, finale 120 žmonių žūva. 2004m Maskvos vandends parke įgriūva pastato stogas - 25 žuvę. Be visų žuvusių paprastų žmogelių, dar šią dieną mirė Anglijos karalius Ričardas II (nužudytas), šv.Kirilas, jau minėatas J. Cook’as, o gimė iš įdomesnių tik krepšininkas Darius Songaila. Na, nėra jau viskas TAIP blogai: 1835m įkurta “Jėzaus Kristaus vėlesnių šventųjų bažnyčia” arba kitaip tariant mormonai, Bell’as gauna patentą telefonui, kažkoks James Knox Polk tampa pirmuoju Amerikos prezidentu, kurį nufotografuoja, 6 iš 7 Al Capone nužudytų buvo gangsteriai, o kosminis laivas pirmą kartą nutūpia ant asteroido. Pabaigai: panašu, kad “tradiciją” švęsti meilės dieną sugalvojo G. Chaucer’is, o pats Valentinas dabar atrodo va taip:

Kai eilinį kartą baigiasi pavasaris ir prasideda žiema, kai pradeda lyti rinkiminiais plakatais ir snigti marazmais, net nelabai svarbu, kokios srities (šildymo kainos, minimali alga, kasos aparatai, kažkodėl dvigubai brangsiantis cukrus), darosi nyku, tačiau kartais nuotaiką praskaidrina sveiko proto dešinieji lopai. Būna, pabudęs po pilnametražio sapno supranti: gyvenimas - absurdas, ir nesvarbu, kur - sapne, mieste ar valgykloj, absurdas ir tiek. Iš to absurdo kai kas juokiasi, kai kas mano, kad tai baisi tragedija, kiti iš to darosi reklamą, dar kažkas užsidirba lengvus pinigus, aiškindami gyvenimo arba sapno prasmę ir esmę, tą pačią esmę, kurią dar kiti (kiek čia jų, tu kitų, yra?) sėkmingai skandina bokalo dugne. Kartais sėkmė nusisuka, tada prasmė su esme sukelia revoliuciją, visai kaip Tunise, ir išplaukia į paviršių, tik vietoj pusantros tonos aukso jos išsitempia suvartotus skysčius. O tada į rinkimus eina betmenas, prostitučių kainos pakyla iki 5800lt, abi rankas turintis berankis laimi, vieni raukosi, nes tenka eiti miegoti trečią ryto, kiti šypsosi, atgulę pusę šešių.

Šen bei ten mieste šmėžuoja propagandiniai zuokulos aferos eksponatai (nežinia ar tie patys, bet tokios pat morkinės spalvos). Priminimas suagusiems: nevalgykit oranžinio sniego.

Na ką gi ką gi. Kaip visada po ketvirtadieninio tūso, penktadienis išaušta itin darbingas. Ateini su pakilia nuotaika ir maloniu aromatu burnoje, atsisėdi į jaukią darbo vietą, patrini savo žaviai rausvas akis ir imi versti kalnus. Pirmas kalnas neretai būna blog.hardcore.lt, tada prisimeni, kad turi mailą, pačekini. Tada jau ateina kolegos, pasijuoki iš kurio nors, arba iš tavęs pasijuokia. Kalbant apie kolegas, šią savaitę išimtinai VIRŲ skyriuj padavė mergų. Dvi damos atsikraustė, šviesiaplaukės ir visa kita. Radijos praktiškai nebereikia, nes čiulba nesustodamos. Viena teorija, pvz, buvo apie dešrą ir šokoladą (moterų ir vyrų santykių apibendrinimas, remiantis gilia psichoanalize cheminiu aspektu), tada pasakojimas apie dušo žele uostymą prieš perkant, kuris pasibaigė tuo, kad beuostant buvo įšvirkšta substancijos į nosį ir kitus kvėpavimo organus. Šiandien sekė istorija apie tai, kaip viena miegojo tarp dviejų gėjų, o jie prieš tai padarė kojų masažą, aaaaaw kaip miela. Žodžiu pasakot galima gerą pusdienį apie tai, kaip joms nesigauna atidaryti telefono dangtelio, kaip ant stalo stovi visa didelė kosmetinė su chujznajit kokios kilmės ir paskirties medžiagom.

Vienas įsimintinas rytas buvo berods trečiadienį. Ateinu darban, atsisėdu, užsimetu Scientist, kai ateina kolegė. Ateina, prisėda, įjungia kompą, aš tuo metu uždegu šviesą. Ji išpūčia akis taip WTF, sako, čia tu šviesą įjungei? Na sakau aš, o kas gi dar? (Jungikliai prie mano stalo, ranka pasiekiami). Sako, įjungiau kompą, galvoju, gal čia automatiškai ir šviesa suveikia… Nu tarkim. Praeina kokių 10min, kai staiga į mane smogia KVAPAS. iš pradžių nelabai suvokiu kas vyksta, pakeliu galvą. Kolegė, sėdinti priešais, lakuojasi nagus prie kompo. Suėmė nesveikas juokas, nu blet sugalvok tu man šitaip. Vėliau buvo kalbos apie kažkokį ten makiažo dėjimą prieš tai išsitepus vazelinu, abi kikeno prie vieno monitoriaus, žiūrėdamos į įstabias nuotraukas. Vai vai, ko tik čia nebūna. Norisi alaus.

Šiandien penktadienis. Netyčia aptikau tokį nekaltą socialinį-reklaminį-projektą Danone Smile, patalpintą adresu http://www.danonsmile.lt . Idėja kaip idėja, nieko labai naujo, bet likau itin maloniai nustebintas. Na bet gal reikia pradėti nuo negatyvių dalykų: visų pirma, šiame portale labai jau daug vaikų nuotraukų. Vaikų nuotraukos dažniausiai yra :(, nes jos gražios ir visaip kaip fainos tik tėvams, nes kaip taisyklė fotografuojami maži vaikai (kūdikiai), kurie jau patys iš savęs nėra dailūs. Dar dažniau fotkinamos “šmaikščios” situacijos, kai vaikas apsivaro neaiškia substancija arba sėdi išsižiojęs (objektyvas užfiksuoja jo bedantę burną). Žodžiu tokių foto yra DAUG, aiškus įrodymas, kad mamos neturi dieną ką veikt, kaip tik peržiūrinėt tūkstančius atžalos nuotraukų ir uploadint jas kiekvienai progai pasitaikius. Taigi, be to, kad vaizdas kartais primena kokią supermama.lt, galima rasti tikrų perlų.

Foto	Prierašas
	Dantukai balti kaip ir sis sportinis Zirgas:)
	Prierašo nepamenu, bet vaiko vardas - MILANAS. Veidas gali būti būsimo nacio, arba būsimo transvestito. Neprognozuojamas.
	Gražu tai, kas natūralu pasirodo, kad natūraliausi dalykai - špaklius ir soliariumas.
	Šypsena - mano sielos veidrodis.. o PAPAI tada kas, sielos portalas??
	nepamenu, bet komentarų nereikia. Beje, fone - ypatingas akcentas.
	susirgom vejarupiais ir issidazem zaliai tai buvo smagu …..
	nusijuok,savo šypseną dalink…ir draugams,ir priešams…ir visiems aplink..
	..pabeldė į langą šermukšnio šaka. uz lango naktis tamsi ir šalta..klajoja šiaurys po pilkus arimus…. kaip vis dėl to gera turėti namus…
	nešk,laiveli,vis tolyn…pasakų šalin,šalin…
	SOTI IR LAIMINGA
	Drauge visada smagu
	……..

Va tokios naujienos kaip sakant. Ačiū danone, pirmą kartą padarė kažką naudingo (prieš tai buvo kažką apsimelavę reklamoje, o jų jogurtas - nevalgomas, negeriamas ir apskritai nevartojamas). SMAIL.

“Tegul buvo, kaip buvo, juk vistiek kaip nors buvo, niekuomet taip nebuvo, kad niekaip nebuvo”, kažkada sakė legendinis kareivis Šveikas. Buvo kaip buvo - vasara ir vėl prabėgo, šiemet kažkokia aktyvesnė ir įvairesnė, o gal tik taip atrodė po rudens ir žiemos snaudulio. Žodžiu prasidėjo viskas birželį išlaikytom teisėm. Orai dar, kiek pamenu, nebuvo labai geri, bet nuo liepos prasidėjo saulėtos katino dienos. Pirmas ilgasis savaitgalis Nidoj. Įkurta viena labai slapta respublika, pasibaisėta šūdinais buduliais, atsirado šašlykų meistrų tandemas “ID” (galima šifruoti vardais arba, pvz, “įdėjau druskos”), išvyka bet kokiu atveju labai užskaityta. Po savaitės ar gal dviejų buvo Tamsta muzika festivalis. Netikėtai geras, su Poliarizuotais stiklais ir Empti, kurie nunešė stogą. Em, prieš tai dar vyko “Operatorinė 2010″, regio/dubo stovykla, kur susitikau šimtą metų nematytų pažįstamų, pirmas metų open-air’as, labai patiko. Tada hmm, išvyka į Roko naktis vienai dienai, ryte atsikėlus ir susiruošus - kaimukan prie Druskininkų, prie ežero pabūt. Išvyka superinė, labai įdomu, kai išeini pamyžt, ir matai kas 3 sekundes blyksinčius žaibus. Labai neįdomu kai vandenį leidžia palapinė, bet visa laimė, kad išvengėm škvalo - pasirodo, čia buvo tas savaitgalis, kai keturi žmonės žuvo palapinėse… Prisižadam padaryt po gerą darbą (tuos darbus tikrai padarėm), kai važiuodami pro Varėną matom nuneštą mišką, išluptus stogus ir parduotuvę be elektros, supjaustytus rąstus ant kelio ir mašinas, sumaitotais priekiniais stiklais ir V formos stogais. Dar vėliau buvo “Weeday” prie Molėtų, nuostabus savaitgalis su pozityviais žmonėm, daug stalo futbolo, ežero, alaus, wee. Po jo berods sekė savaitė Paryžiuje. Paryžius - fainas miestas, bet mažokas ir jam trūksta jaukumo (lyginant su, pvz, Roma). Bet šiaip jis nėra blogas, ir žmonės anaiptol ne pasikėlę gandonai. Kelissyk teko patiem tuo įsitikint, kai vos išsitraukus žemėlapį prieina prancūzai ir angliškai paklausia, ko ieškom ar kur traukiam. Žodžiu Eifelis, plaukimas Sena, Pompadou centras, Karo muziejus ir kiti niekai - per dieną praeidavom vidutiniškai 23km, pirmas keturias dienas nei Metro nei kitu transportu nesinaudojom, po to jau atsibodo tas pačias gatves mint. Metro linijų daug, 14, stočių irgi daug, sistema iš principo gera, bet nepigi - bilietas 1,4 euro, perkant 10 moki 12 eurų. Kainos irgi nemažos, nors, pvz, skudurų galima rast ir pigesnių ir kokybiškesnių (bent jau yra iš ko rinktis). Alus 1665 jubiliejinis ar pan - geras. Vynas po du ar tris eurus - irgi geras. Prancūziška duona iš kepyklos - nelabai. Kava - neitin. Papūga Šaras - irgi nekažką. Grįžus iš Paryžiaus, baigėsi vasara. Blet kaip greit ji baigėsi, kai iš +26 grįžti į +12 lyja šalta. Na bet atostogauti patiko. Kažkaip pernai neturėjau ilgesnių nei 1sav atostogų, šįkart gavosi 1,5 savaitės, vis šis tas. Optimizmo grįžus įpūtė suremontuota vonia, kurioje dabar plytelės gražios, dušinė nauja (bet lėva) ir nebėra siaubingo dvoko. Dar optimizmo suteikia superskaniai pagaminti miško grybai (ne pievagrybiai) su makaronais ar bulvėm. Na ir galiausiai - šiandien būsimas Whiskey Party, su visokiais ballantines ir black label’ais svečiuose. Taigi, taip viskas buvo, o kaip bus.. Viskas bus gerai, viskas bus gerai be galo.

Prieš keletą savaičių važiavom į paskutinę kelionę į Kijevą. Šįkart ir priekin, ir atgal riedėjom nuostabybiškuoju ecolines autobusu, nes ketvirtadienį dieną buvo visokių reikalų ir traukinys atkrito. Taigi taigi, ketvirtadienį apie 7 vakaro tinkamės bare po porą alaus - prieš kelionę. Autobusas išvažiuoja 21.45, laiko - marios. Sėdim, gurkšnojam, prisijungia draugai, prasideda istorijos apie neseniai buvusias keliones ir žiū jau laikas kilt. Judam link stoties, pakeliui užsukam į ikiuką - turiu romo bonkę, trūksta kažko atsi/užsigert. Ramiai nužingsniuojam iki stoties, būnam laiku: iki išvažiavimo - 10min. Draugas atkemša alaus - prieš kelionę ratu išsuksim. Nugėrus apie pusbonkį, ištinka nemaloni staigmena - prieina stoties apsauginis. Pasipūtęs. Draugas supratingai padeda visą butelį į šiukšliadėžę ir atsiprašo, bet apsauginis nerimsta: praeinam ponas su manim. Nu ką, atsisveikinam mes su juo, patys dedamės kuprines ir einam į autobusą, aš tuo tarpu palinkiu GERO VAKARO draugui. Čia apsauginis staiga pasijunta įžeistas, ir man pareiškia, esą aš taipogi privalau eiti kažkur ten į kambarėlį. Draugas dar bando gint ir sakyt apsauginiui kad nereikia, man autobusas už 5min, bet darbuotojas pasijunta be galo svarbiu asmeniu: prieina prie autobuso vairuotojo, parodo į mane ir sako “palaukit, aš čia išsivedu biškį”. Blet blet koks cirkas, juokas ima. Einam mes paskui tą apsauginį, čia dar priskrenta du policininkai, klausia kas buvo, apsauginis suriečia kažkokią pasakaitę kad būtina nusivest TEN, ir be viso kito dar turim dviejų žaliųjų palydą. Veda mus stotyje į kažkokį užkaborį, kai draugas nebeapsikenčia ir išsitraukia dokumentą. Vienas mentas atsipisa iškart, kitas dar bando kažką pavaidint ir paprašo parodyt dar sykį, paėmęs į rankas garsiai kaip pirmokas skaito, susipranta apsipisęs, pasako kad kvailai elgėmės nes tiesiai po kamerom gėrėm alų (niekas į tas kameras nežiūri šiaip ar taip), mes atsiprašom ir dingstam. Įlipu į autobusą laiku - laukti vairuotojui neteko; netrukus pajudam iš vietos, kita stotelė - pasienis.

Žvelk giliau.. »