@312-2

Šiandien v?l pasijutau visišku durnium, pamat?s kažkoki? internetin? reklam?. Joje, kiek pamenu, rašo apie patalus, ram? mieg?, ir merinos? viln?. Kas blet tas merinosas? Skamba tai kaip “atbrOSAS, abrikOSAS, albinOSAS ar koks m?lynanOSIS”. Po kiek laiko išsiaiškinau (nors dar nesu visiškai tikras), kad ?ia toks mažas ?riukas. Nu tai kod?l negalima tiesiai šviesiai rašyt, kad ?ia avino/?riuko vilna. Merinosai blet. Plony?iai si?leliai pad?s jums puikiai išsimiegoti ir užtikrins gražius sapnus - vis? nakt? gird?site raminant? merinos? bliovim?. Š?das.

Be šito, yra dar keletas mane erzinan?i? idiotišk? žodži?, kuriuos dažnai pamirštu. Pavyzdžiui: klomba. Jeigu man reikt? apib?dint, kas ta “klomba”, tai pasaky?iau “tas š?das gatv?j, kur g?l?s laikomos”. Nor??iau žinoti, kuom blogai, tarkim, vazonas. B?tinai reikia kažkokio kloakos ir katakombos hibrido, kai nori apib?dint akmenin? daikt?, net ne daikt?, o didel? sušikt? vazon?, besivoliojant? ant kelio.

Ir galiausiai, žudantis, jau daugel? met? neprisimenamas ir ne?simenamas žodis - tas nedakištas “vonios akmens” pavadinimas. “Vonios akmuo” tai ?ia tas daiktas, kur gali koj? ar rank? patarkuot (labai norint - ir ak?), toks kor?tas visas. Iki šiol nežinau, kaip gi tiksliai tas išradimas vadinasi, bet tikrai žinau, kad nu?j?s ? parduotuv? ir papraš?s, t.y. pareikalav?s, nes dabar ?prasta visko reikalaut, “vonios akmens”, j? gau?iau. Reflektorin? p?d? terapija, tegu j? skradžiai.

Arteja metas, susiktas metas, kai vel teks skristi per puse suknisto pasaulio tam, kad aplankyti susalusi? Lietuvos zeme. Susiktas jis ne todel, kad Lietuvoje butu blogai, anaiptol, vien mintys apie grazius lietuviu merginu veidus (pradedi vertint kogero tik pagyvenes svetur, ypac vertinti pradedi kai pagyveni juodajame zemyne) ar apie popora lietuvisko alaus nuteikia maloniai. Vistik yra vienas mazas nepatogumas, 18h kelione. Eik tu pest kaip tai nera gerai, naktinis skrydis kuriame vienintelis budas kazkiek numigti yra isgerti pakankamai svaigiuju gerimu bei pageidautina buti ganetinai neissimiegojusiam, kas mano atveju tikrai nera problema. Po 10h skrydzio, kuris tikrai nera gerai, netgi sakycou visai blogai nusileidziam shvainstaigeriu ir panasiu individu gimtojoje salyje. Viena paguoda kad skraidant nei daug nei mazai, o kas pora savaiciu atsiranda siokiu tokiu bonusu, tad laikas kuri turi praleisti fiurerijoje ne tiek prailgsta.

Vienas is bonusu - dusas. Na ka as apie tai galiu pasakyti, prasedejus 10h lektuve tarp visokiu potnu, 8 kartu uz mane storesniu vokieciu su persautais keliais dusas yra tikrai gerai.

Antras bonusas butu nemokami gerimai ir maistas, taciau cia atsiranda keistas nesusipratimas. Nemokamas alus - neskanu. Nu tesiog neveza, nezinau kas kaltas, bet kai alus uz dyka daugiau dvieju bokalu - niekaip. Jei ta pati alu nupirktu man kolega, garantuoju jo skonis pageretu 10 kartu.

Trecias bonusas, erm, koks trecias bonusas? Nebera ten jokiu bonusu, reikalauju tesioginio skrydzio afrika - vilnius. Tiek ziniu.

Belieka tiketis, kad nusileidus Vilniuje nenutiks kaip praeita karta kai teko visu uzmirstiems stoveti apie valanda oro uoste. Po kazkur 15 minuciu stovejimo prie uzdarytu duru pamateme pirma zmogu, pradeje rodyti mosikuojamuosius zenklus atrodo ji ganetinai isgazdinom nes uzuot atejes pas mus jis nubego pakankamai greitai neaiskia kryptimi. Po dar kazkur 15 minuciu atejo pirmieji oro uosto darbuotojai, bet paaiskejo, kad linksmybes nesibaige. Musu nenorejo isleisti, kad nesusimaisytume su isvykstanciais i fiurerija pilieciais. Mieliejo oro uosto darbuotojai, jei as is Frankfurto atskridau i Vilniu maziausiai ko as noreciau tai ilysti nemokamai i lektuva kuris skraidina is Vilniaus i Frankfurta. Jei sugalvosit bent viena scenariju kai tai turi prasmes duosiu medali. Na o pasibaigus visoms sitoms nesamonems turejome klaidzioti po naujuosius priestatus musu sauniajame VNO, viskas kaip ir ok butu jei nereiketu laukti prie poros duru kol jas kas atidarys ir galiausiai lipti per radiliatorius ir kitas neaiskias konstrukcijas, kad pasiekti musu bagaza.

Taigi, jau poryt tupesiu ant LTU ir keiksiu lietuviska ziema gerdamas gardu lietuviska alu. Gyvenimas yra gerai, nepaisant frankfurto.

Sekmadienis eilin? kart? stojo sunkus. Apie pus? 6 ryto šiandien namo gr?žt pad?jo dvi geriausios draug?s, a?i? joms. O savaitgalio pradžia (oficiali bent jau) buvo tokia.. Po penktadieninio lengvo pasis?d?jimo, šeštadienis prasid?jo gerokai sul?t?j?s. Galiu patvirtinti, kad dviženklis alaus plius penkios valandos miego gali neb?ti labai blogai, bet gero irgi daug neatneša. Žodžiu, atsik?liau dar svaigus, toks beveik žmogus-žaibas, kiek v?liau susivar?iau truput? alaus, tada jau vakare mergel?s.fm popor? dar, galiausiai bokalas bix ir plotas, po kurio ir ?jau namo, padedamas savo miel?j? koj?. Antr? par? miegot nueinu 6-7 ryto, ir šiuo metu kamuoja nerimas d?l galimos dežurk?s ši?nakt, ko aš, aišku, noriu mažiausiai. Gerai tai, kad nesmagi diena eina ? pabaig?. Niekur nebuvau išlind?s iš savo urvo, net par?kyt n?ra noro. Vegetuoju trijuose kvadratiniuose metruose, kartais peržengdamas šios zonos ribas, ta?iau tik esant gyvyb?s palaikymo instrumentarijaus energetinio atstatymo b?tinybei (varau ? virtuv? pa?st) arba maistini? medžiag? šalutinio produkto, išsiskirian?io po daugialypi? chemini? reakcij? beigi nauding?j? daleli? absorbacijos proceso, utilizavimo poreikio vedinas (varau pamyžt). Neaiškios prasm?s tuštumos ir kosmoso platybi? neapr?piamo dydžio vakuumas užvaldo smegen? kamput?, kur atsitrenkia ? proto v?tros keliam? dulki? s?kurin? turbulencij?, o ?vairialinksni? daiktavardži? skai?ius šiame sakinyje pranoksta ?prastinio sakinio strukt?rai b?ding? j? kiek?, tod?l skaityt (o ir rašyt) reikia po kelis kartus perskai?ius anks?iau buvusius raidži? darinius bei ?d?miai sukontempliavus, k? gi autorius (arba lyrinis “aš”, arba po savaitgalio dar iki galo neatsigav?s realus ir visai nelyrinis subjektas) nori pasakyti, o galiausiai vistiek prasm?s gija pametama, kadangi antroje šio sakinio pus?je d?stomos mintys kaip vanduo skiriasi nuo pirmoje pus?je it naudinga iškasena kapstomo kisieliaus, tyvuliuojan?io min?i? žabangomis apipintame žodiniame akivare. Kisielius, beje, nekal?dinis, bet su spanguol?mis.

Taigi. Labai gailiuosi, kad nežinojau šito gydymo b?do prieš gerus pusantr? met?, kai sulaužyt? koj? laikiau gipse. O istorija tokia..

Kadaise gyveno toks nelabai vyk?s žmogus Saliamonas Maimonas. Kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu jis prad?jo lankyt mokykl? toli nuo nam?. Kart? vasar?, gr?ždamas namo, šis veik?jas šoko iš vežimo (iš džiaugsmo ar šiaip akrobatas - neaišku), ta?iau papuol? po ratais, ko pasekoje gan bjauriai susilauž? koj?. Pakeleiviai (tikriausiai gimin?s) partemp? j? namo, bet artimiausias gydytojas rezidavo už kažkiek ten šimt? kilometr?. Visgi pad?tis nebuvo beviltiška - kaime gyveno toks pseudo gydytojas, na, nebaig?s medicinos, bet knyg? apie medicin? skait?s. Tai jis at?jo, apži?r?jo jaun?j? Saliamon? ir paskyr? tok? va šaun? gydym?, d?l kurio ir rašau šit? savo, pavadinkim, apysak?. Taigi, gydytojas primok? jaunuolio t?vus paimt jaun? šun?, paskerst j?, ir laikyt koj? to šviežiai paskersto šuns viduriuose. Panašu, jog gydymo kursas buvo gan intensyvus, ir jau po dviej? savai?i? m?s? herojus gal?jo judinti koj? (kokia žala padaryta gyvajai gamtai - istorija nutyli).

Kas b?t?, jei b??iau žinoj?s š? gydymo b?d? anks?iau? Ogi nevažiuo?iau ? jokius ten lazdynus. Papras?iausiai..apsiauni šun? ir baigta. Pora savai?i? palaukt tai geriau negu penkias gipse. Tokia va pamokanti ir netgi saky?iau saliamoniška (tikr?ja to žodžio prasme) istorija.