@312-2

Šiandien pasitaik? kažkokia smurtinga diena. Ryte važiavau tr?lu, tai jis sugeb?jo prie Minsko pard?s ?važiuot ? kažkokios bobos vairuojam? mašin?, ?kirto ? šon? taip gana smarkiai. Boba berods lindo iš šoninio kelio, kažkaip band? ? tr?lo juost? užsukt, pavažiuot, ai.. Nes?mon?. Einu po šio ?vykio ? greta esan?i? stotel? - kažkokia komin? sen? kriokia, keikiasi, spjaudosi.. Užtinus visa, tarpsta ant suoliuko dengtoj stotel?j ir bliauna visiem iš eil?s. Draug? ieško. Tada vos neišsiterlioju kepur?s troleibuse, v?l blet tepaluotos durys visos. Praeina kažkiek valand?. S?džiu darbe, ir staiga ima kažkas kaukt. ?aižiai, nervinan?iai. Galvoju, gal UPSas kažkuris, einu pasidairyt su piktais k?slais nujungt j? velniop, pasirodo, garsai iš serverin?s. Žodžiu, gal valand? ten cyp?, neapsiken?iau ir iš?jau namo. Per telefon? ?neršiau ? š?dsait? vilniustransport.lt, paži?riu, kad liko tik 7min iki pautobuso numeris vienuolika, skubu ? stotel?.. tik tam, kad pamaty?iau kitok? laik?, parašyt? ant stulpo. Eilin? kart? paved? mane tas neraliuotas š?dinas portalas. Kart? berods rašiau jau laišk?, kai buvo visiškai protu nesuvokiami absurdai su 17 troleibuso grafikais (kuom dar kart? ?sitikinau vakar vakare, “paklaida” tarp internetinio ir stotel?s varianto ~5min, ko pasekoje prapisau autobus?). Nu užpisa, negi negali susitvarkyt viešieji išgamos “susišikimo paslaugos” t? tvarkaraš?i??.. Laukdamas troleibuso dar pastebiu kitoj gatv?s pus?j einan?ius du dalyvius. Vienas - su gerokai kruvina galva, visas šonas aptek?s. Važiuojant autobusu sulaukiu skambu?io, ir a?i? Dievui, kad nesigird?jo to, kas tur?jo gird?tis (ošianti j?ra), nes b?t? visai prastai ir visaip kaip negera.

Ir k? daryt? Gyvent tai reikia.

Teko pab?t dviejuose “Kino pavasario” filmuose - “Tuš?ia tara”, kažkada praeit? savait?, ir “Annie Leibovitz: gyvenimas pro objektyv?” vakar.

“Tuš?ia tara” - smagiai optimistinis filmas apie tai, kaip gyventi laimingai. Vietom toks juokingas, kartais - absurdiškas, pamokantis, bet šiltas filmas. Paži?r?jus kiek kitaip ?vertini ir, atrodo, pusbjaur?, nuobod? ir nemiel? taros supirk?jo darb?.

“Annie Leibovitz: gyvenimas pro objektyv?” - labai išraiškingas filmas su nuostabiais vaizdais. Filme gausu ?vairaus plauko ir laikotarpio garsenybi?, nuo Rolling Stones iki Hillary Clinton. Laikas kinoteatre visiškai neprailgo, pats filmas - lengvas ir paremtas vaizdais, gražiais vaizdais. Siužeto linija visiškai nesvarbi, tai lyg ir autobiografija, lyg ir pra?jusi? laik? apžvalga. Vieni pirm?j? “Rolling stone” viršeli?, filmuota 70-?j? medžiaga, atviras pasakojimas apie narkotikus ir nevaldom? laisv? ir daug daug daug graži? fotografij?, kurios perteikia kažk? truput? daugiau, nei sustojusi? akimirk?.

Film? s?rašas ilgokas, ir kažin ar pavyks pamatyt visk?, k? nor??iau. Na, ži?r?sim, tuo tarpu 2 iš 2 pataikyti.

Laikrodis rodo 9.11, gal ir ne be reikalo. Nors rytin? katastrofa jau ?vyko, niekad negali žinot, kas bus toliau.

Vakar, važiuodamas iš seil?tekio, troleibuse užma?iau nekok? individ?. Keista, kad žmog?nas važiavo vielabraukiu, o ne autobusu numeris vienuolika, bet gal laikai kei?iasi, migruojantys paukš?iai, globalinis atšilimas, atšalimas, lietus ir kitos oro s?lygos veikia ir jo ?audrint? smegenin?. Taigi, vos ?lip?s, žmogus puol? diskutuot. Su visais aplinkiniais, bet labiausia su savim. Tai pasireišk? staigiu šuoliu aukštyn - atidar? lang?. Kiek pas?d?jo, išsiviep?, sumurm?jo “aha, uždaryt lang?”, atsistojo ir uždar?. S?di jis toliau, ?lipa kažkokie žmon?s, ir prasideda. “Patrankos.. Pab?klai.. Va tokie dalykai ant Vilniaus dedasi, mhm!” - toki? nuotrup? nugirdau staigiai nusi?m?s ausines. Žmogus patranka išdidžiai s?d?jo k?d?j ir, panašu, jaut?si kaip profesorius prieš neišman?li? auditorij?, savim patenkintu žvilgsniu kartas nuo karto apžvelgdamas klausytojus ir klastingai išsišiepdamas.

Šiandien laukiu tr?lo. Ilgokai, apie 10-15min, užsipisu, s?du ? autobus? su tikslu išlipt prie žalio tilto. Kažkaip sugeb?jau pramiegot t? stotel?, užsiklausiau muzikos ar ko, ir ži?riu kad jau lipa tiltiniai žmon?s vidun. Galvojau - basta, bet sp?jau dar iššokt iš Karoso ar kokios ten naujoviškos, bet neekologiškos d?ž?s. Lyja, bjauriai. Bet man kažkaip pochui, su kapišonu ir muzika nebaisus man vanduo. Atvažiuoja vielabraukis (numeris vienuolika, nachui, nelaim?s pranašas), bandau ? j? ?lipt, prisigr?d? ten bišk? žmoni? ir visk?. Ir tada kažkokia, blet, ? šproto pelek? panaši ne?žauga, nesugeba palipt vienu laipteliu aukš?iau, ko pasekoje aš vos telpu ? sušikt? tr?l?, durys užsidaro man net nesp?jus normaliai užlipt. Neišlaikau pusiausvyros ir atsiremiu galva ? duris. Tiksliau, aš galvojau, kad ? duris. Sušikti MASLAI (taip taip, tas juodas slidus š?das) tašk?si iš ang?, esan?i? virš dur?, kur vyriai ar chujyriai dirba. Aišku, apie tai pagalvojau kiek v?liau, o perbrauk?s ranka per kapišon?, pama?iau akinamai juodas, nei “Ariel”, nei dar kokiais koncentruotais skystaisiais milteliais neliestas savo ataugas. Nu k? blet.. Palikau piršt? antspaudus ant dur? ranken?, per li?t? ?jau darban, popieriniais rankšluos?iais pavaliau išdergt? kapišon?. Išsival? kažkiek lyg. O savait? dar net ne?pus?jo..

Neken?iu antradieni?.