Socialin? poezija.
Friday, June 13th, 2008Kada nors, kai užaugsiu, parašysiu dain? ar eil?rašt?, ir pavadinsiu j? “100% pure foje”. Šito meno k?rinio tekstu PRIVERSIU susim?styti visus apie j? gyvenimo beprasmyb?. GILIOMIS eil?mis atversiu j? sielas netik?tam nušvitimui, ir jie pajus tylos palaim? ir patirs euforij?, glamon?dami ras? žol?je ar egl? miške. ?ia va yra ištrauka iš b?simo teksto: “nes akys lauže ži?ri ? dang? tyliai, kai migloje paskend? debesys vaiko žvaigždes, it prab?gusios vaikyst?s svajones, kuriose mediniai žaislai randa smaragdo miest?”. Šiam, po mano mirties ar prieš j? neabejotinai pripažintam genialiam k?riniui mane ?kv?p? internetinis socialinis (kokio š?do jis vadinasi socialinis? Gal kad socialdemokratai ten b?na? Aš tikiuu tavim, vilnietii) tinklas, pavadinimu frype. Kartas nuo karto užmetu ak?, kas gi PRETENDUOJA prisijungti prie šios dangiškosios buvein?s. Ten žmogystos deda savo nuotrauk? visu arba nevisu ?giu ir kažk? parašo apie save. Šiandien užkliuvo akys už tokio teksto: “Miglose paskendusioje pievoje tyliai vaikštin?jo tyla….”. Nu. Migla turb?t buvo po gero džointo, jeigu jau tyla ?m? vaikš?iot, o šiaip tai - menin?s šizofrenijos apraiškos, kurias galima apibendrint vienu žodžiu: GILU.
O gilios b?na ir išviet?s.