O man pavasaris.
Tikrai. Nors šiandien nakt? buvo minusvienas, o gal ir nulis, ir ryte iš?jus lauke spustel?jo šaltis, man pavasaris. Važiuojant dvira?iu per Geležinio Vilko tilt?, Sporto r?m? aikštel?, Prostitucijos konspektu, tingiai šildantis saulut?j, begurkšnojant al? prie Balto tilto ar kepant šašlyk? sode. Atitraukiu užuolaidas ir leidžiu šviesai ?eit ? kambar? ir užpildyt galv?. Dar tik vienuolika, sekmadienis - n?ra kur skub?t - virtuv?j yra vakarien?s liku?iai, yra alaus, yra ingredientai b?simam avokad? užkandžiui ir daug led? šaldytuve, krentan?i? ? skard? arba puod?, varvan?i? žemyn upe ant grind?. Londono hosteliai, metro zonos, juoda ir raudona linijos - po truput? deduosi ? galv? tai, kas bus už trij? savai?i? - ilgai laukta penki? dien? išvyka ? ?kanot?j? miest?, pankroko sostin?, karalien?s šal? arba futbolo t?vyn? - kas kam labiau prie širdies. Pavasaris - kai einant gatve darosi karšta, o ži?rint ledo ritul? arenoj - šalta, kai keli nemokam? švytur? net ir neprisimindamas sen? ger? laik?, o nam? komanda pralaimi. Orangutangai keliasi su saule ir yra 97% gen? identiški žmogui. Kas pasakys, ar jie irgi ieško žibu?i??